Lietuvoje išrinkti EP nariai kritikuoja pasiūlymą reikšmingai mažinti būsimą daugiametį ES biudžetą

Pateikiame pilnus Europos Parlamento narių komentarus šia tema.

Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija):

Deja, Airijos pirmininkavimo pateiktas pasiūlymas dėl naujosios ES daugiametės finansinės programos (MFF) nedžiugina.

Nors, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, ES biudžetas būtų apie 30 proc. didesnis, šiandien susiduriame ir su gerokai didesniais iššūkiais. Be to, dalį naujojo biudžeto teks skirti „NextGenerationEU“ paskolos, kuri padėjo Europai įveikti COVID-19 pandemijos sukeltą ekonominę krizę, grąžinimui.

Airijos pasiūlyme, palyginti su pradiniu Europos Komisijos projektu, numatoma biudžetą sumažinti net 141 mlrd. eurų, arba 8 proc. Sveikintina, kad Europos Komisija savo pasiūlyme gerokai didesnį dėmesį skyrė gynybai, tačiau Airijos siūlomi mažinimai eina priešinga kryptimi. Labiausiai karpomas ES išorės politikos instrumentų finansavimas (apie 17 proc.), taip pat konkurencingumui, moksliniams tyrimams, saugumui ir gynybai skirtos lėšos (apie 13 proc.). Tuo tarpu žemės ūkiui ir sanglaudos politikai, kurie ir taip sudaro didžiausią ES biudžeto dalį, numatytas vos 3 proc. sumažinimas. Dėl žemės ūkio svarbos niekas nedvejoja, tačiau toks finansavimo paskirstymas kelia rimtų klausimų dėl mūsų deklaruojamų strateginių prioritetų.

Suprantama, kad rasti kompromisą tarp valstybių narių nėra lengva, ypač kai dalis jų, vadinamosios taupiosios šalys, reikalauja dar labiau mažinti bendrą ES biudžetą.

Tačiau Europos Parlamento pozicija aiški – šiandien mums reikia daugiau Europos, o ne mažiau. Negalime kalbėti apie stipresnę Europą, didesnį konkurencingumą, strateginį savarankiškumą ir geopolitinę įtaką, kartu mažindami būtent šiems tikslams įgyvendinti skirtą finansavimą. Globalių iššūkių akivaizdoje tik veikdami ir investuodami kartu, o ne kiekviena valstybė atskirai, galime atlaikyti ateities krizes. Todėl dabartinis pasiūlymas nėra priimtinas – derybose turime siekti ambicingesnio, realius Europos poreikius ir strateginius prioritetus atitinkančio biudžeto.
 

Liudas Mažylis (Europos liaudies partija):

Su mažiau neįmanoma padaryti daugiau. Mano vertinimu, Airija gerokai persistengė siūlydama taip reikšmingai mažinti būsimą Europos Sąjungos daugiametį biudžetą. Europos Komisijos pasiūlytą biudžeto variantą galėjome vertinti – „stiklinė pusiau tuščia“, bet biudžetas bent jau buvo lankstus. Dabar gi matome tiesiog tuščią stiklinę. Mūsų trajektorija Europos Parlamente yra aiški – turime siekti didesnio, o ne mažesnio ES biudžeto.

Augant geopolitiniams, saugumo ir ekonominiams iššūkiams, toks pasiūlymas yra nepriimtinas. Europa nuolat susiduria su naujomis krizėmis ir iššūkiais, kuriems būtina pasirengti. Tai gali būti tiek didėjančios karinės grėsmės ir geopolitinis nestabilumas, tiek naujos energetikos krizės, ekonominiai sukrėtimai ar vis dažnėjančios stichinės nelaimės. Visa tai tiesiogiai veikia Europos piliečių saugumą, gyvenimo kokybę ir mūsų ekonomiką. Mažesnis biudžetas tik apribotų Europos Sąjungos galimybes į šiuos iššūkius reaguoti operatyviai ir ryžtingai.

Būtent dabar yra palankus metas stiprinti ES biudžetą, nes tam yra ir ekonominės prielaidos. Pastaraisiais metais valstybių narių ekonomikos augo, nacionaliniai biudžetai didėjo. Juk šiandien priimami sprendimai nulems Europos galimybes veikti ateinantį dešimtmetį. Turime galimybę iš anksto investuoti į Europos saugumą, ekonominį atsparumą ir konkurencingumą, užuot vėliau ieškoję gerokai sudėtingesnių sprendimų naujoms krizėms įveikti. Europos Parlamentui pakaks ryžto nepritarti biudžetui (daugiametei finansinei perspektyvai), jei, po galutinių derybų, jo apimtis mūsų netenkins.

Paulius Saudargas (Europos liaudies partija):

Europa susiduria su pasauline konkurencija, geopolitine įtampa ir technologiniu atsilikimu. Tačiau Airijos pirmininkavimo Tarybai pasiūlymas dėl 2028–2034 m. ES biudžeto numato mažesnį finansavimą nei siūlė Europos Komisija. Atsižvelgiant į infliaciją ir ekonomikos augimą, realioji biudžeto vertė, palyginti su dabartiniu laikotarpiu, sumažėtų 161 mlrd. eurų, apie 10 proc. Tai ribotų Europos galimybes spręsti bendrus iššūkius. Nacionaliniai interesai yra svarbūs, tačiau neinvestuodami kartu į konkurencingumo spragų mažinimą, mes pjausime šaką ant kurio sėdi visos ES šalys narės kartu. 

Mario Draghi 2024 m. ataskaitoje pabrėžiama, kad Europa turi didinti investicijas į inovacijas ir konkurencingumą, kad dar labiau neatsiliktų nuo JAV ir Kinijos. Tačiau Europos konkurencingumo fondo finansavimą siūloma mažinti 13 proc., „Horizon Europe“ beveik 10 proc., strateginės infrastruktūros ir karinio mobilumo – 14 proc. Suprantame žemės ūkio ir sanglaudos politikos svarbą, tačiau negalime jų finansavimo išsaugoti naujų Europos prioritetų - konkurencingumo, inovacijų ir saugumo – sąskaita.

Pritariu Europos Parlamento pozicijai: šis pasiūlymas negali būti derybų pagrindas. Turime išsaugoti Europos Komisijos pasiūlytą biudžeto apimtį, geriau paskirstyti išlaidas ir susitarti dėl naujų ES nuosavų išteklių. Europa turi investuoti į savo ateitį, o ne rizikuoti dar labiau atsilikti ir būti priklausoma nuo pasaulinių konkurentų.
 

Vytenis Andriukaitis (Socialistai ir demokratai):

Tarybos pasiūlymas apkarpyti daugiametį biudžetą 159 mlrd. eurų yra žingsnis atgal būtent tada, kai Europai reikia daugiau bendrų pajėgumų. Ypač keista, kad karpoma pirmiausia ten, kur slypi mūsų ateitis: konkurencingumas, „Horizon Europe“ moksliniai tyrimai, pasirengimas krizėms. Negalima kalbėti apie strateginį Europos savarankiškumą ir tuo pat metu atimti iš jo finansinį pagrindą. Turime atsisakyti mąstymo, kad ES biudžetas negali viršyti 1 proc. BNP (bendrojo nacionalinio produkto), ir drąsiai įvesti naujus nuosavus išteklius.

Tarybos siūlomas užsienio politikos ir paramos finansavimo karpymas tiesiogiai kerta ir plėtrą. Plėtra yra ne tik geopolitinis sprendimas, bet ir pačios ES, kaip taikos projekto, esmė. Pasirengimo narystei lėšos turi būti apsaugotos. Jei ES biudžetas nebus didinamas, ateityje plėtros kaina neišvengiamai gultų ant sanglaudos ir žemės ūkio lėšų, o tai supriešintų naujas ir dabartines nares. Plėtra turi būti naudinga visiems, priešingu atveju nusivylimu pasinaudos populistai.

Kaip gydytojas ir buvęs Europos sveikatos komisaras, ypač noriu atkreipti dėmesį į sveikatą. Deja, šiuo metu perspektyviausi mūsų mokslininkai, startuoliai ir klinikiniai tyrimai iškeliauja į JAV ir Kiniją. Būtent tam rengiame Europos biotechnologijų aktą, kurio pranešėjas Parlamente esu. Tačiau net ir geriausias įstatymas liks popieriuje, jei nebus lėšų jam įgyvendinti. Naujajame biudžete sveikata nebeturi atskiros programos ir yra įtraukta į Konkurencingumo fondą, o Taryba siūlo jį sumažinti 13 proc. Vienoje rankoje laikome ambicingą įstatymą, o kita atimame pinigus jam įgyvendinti. Tai trumparegiška. Taupymas sveikatai šiandien reikš kur kas didesnę kainą rytoj, ir ją sumokės pacientai.

Europos Parlamento derybininkai jau atmetė šį pasiūlymą kaip netinkamą atspirties tašką deryboms. Tikiuosi, kad valstybės narės suvoks, jog trumpalaikis taupymas nepasiteisins, jei Europa liks be lėšų savo bendriems tikslams: saugumui, konkurencingumui, sveikatai, plėtrai ir solidarumui.
 

Vilija Blinkevičiūtė (Socialistai ir demokratai):

Airijos parengtas projektas nėra ambicingas, o siūlymas mažinti daugiametį biudžetą, lyginant su Komisijos pasiūlymu, yra nepriimtinas. Biudžetas turi būti tobulinamas ir būti tokio dydžio, kad galėtume kovoti su ES iššūkiais. Europa turi skirti deramas lėšas sanglaudos politikai, socialinei politikai ir žemės ūkiui. Su mažesniu biudžetu nepagerinsime konkurencingumo, kentės Europos saugumas, mažės ES galimybės veikti tarptautiniu mastu. Tik stiprus ES biudžetas su naujais nuosavaisiais ištekliais gali patenkinti Europos piliečių poreikius. Ir nauji nuosavieji ištekliai yra neišnaudota galimybė.

Europos Parlamentas ne kartą išreiškė savo nuomonę, kad Europos socialinis fondas turi būti atskira programa su jai skirtu biudžetu, numatytais aiškiais tikslais. Deja, Airijos projekte socialinės išlaidos yra Nacionalinių ir regioninių partnerystės planų dalis. Šių planų lankstumas kelia grėsmę, kad valstybės narės lėšas panaudos ne socialinėms reikmėms, o kitiems tikslams.
 

Aurelijus Veryga (Europos konservatoriai ir reformuotojai):

Griežtai kritikuoju naujausius pasiūlymus dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos. Siūlymas 75 mlrd. eurų mažinti Konkurencingumo fondo finansavimą yra sunkiai suderinamas su nuolatiniais politiniais pareiškimais apie būtinybę stiprinti Europos konkurencingumą, strateginį savarankiškumą ir pasirengimą krizėms. Negalime vieną dieną kalbėti apie Europos lyderystę, o kitą – mažinti investicijas į sritis, kurios tą lyderystę turėtų užtikrinti. Jeigu Europa iš tiesų nori konkuruoti pasaulyje, ji turi ne mažinti ambicijas, o skirti joms įgyvendinti reikalingus išteklius.

Ypač neramina tai, kad tokie sprendimai gali tiesiogiai paveikti sveikatos sektorių, mokslinius tyrimus ir inovacijas. Sveikata negali būti traktuojama kaip eilutė biudžete, kurią patogu apkarpyti ieškant politinių kompromisų. Investicijos į medicinos mokslą, biotechnologijas, naujų gydymo metodų kūrimą ir sveikatos sistemų atsparumą nėra prabanga. Tai investicijos į žmonių gyvybes, Europos ekonominę galią ir mūsų gebėjimą savarankiškai spręsti kritines problemas. Jei šiandien mažinsime finansavimą mokslui ir inovacijoms, rytoj galime tapti dar labiau priklausomi nuo trečiųjų šalių, jų technologijų, vaistų ir medicinos produktų.

Ne mažiau svarbus ir pasirengimas krizėms. Kritikuoju siūlymus atsisakyti ES biudžeto finansinių rezervų, skirtų nenumatytiems atvejams. Pastarųjų metų patirtis parodė, kad krizės nesiderina prie politinių darbotvarkių ir biudžeto planavimo kalendorių. Kai pritrūksta būtinųjų vaistų, sutrinka tiekimo grandinės ar kyla grėsmė sveikatos sistemų veikimui, piliečiams nepakanka politinių deklaracijų – reikia konkrečių priemonių ir pinigų. Europos atsparumas negali būti kuriamas popieriuje, tuo pat metu atsisakant finansinių instrumentų, kurie leistų veikti realios krizės metu.

Jeigu ES institucijos mano, kad biudžetą būtina mažinti, jos privalo aiškiai paaiškinti, kodėl taupyti siūloma būtent strateginėse srityse ir kokia bus tokio sprendimo kaina ateityje. Taupymas šiandien neturi virsti daug didesnėmis išlaidomis rytoj. Europos Sąjungos biudžetas turi būti formuojamas pagal deklaruojamus prioritetus, o ne pagal trumpalaikius politinius kompromisus. Negalime reikalauti, kad Europa būtų stipresnė, saugesnė ir konkurencingesnė, jeigu kartu silpniname jos sveikatos apsaugą, mokslą ir pasirengimą krizėms. Šių sričių finansavimas turi būti ginamas derybose dėl naujosios daugiametės finansinės programos, nes tai yra ne tik finansinis, bet ir politinės atsakomybės klausimas.
 

Petras Auštrevičius (Atnaujinkime Europą):

Esu tikras, kad dabartinis Tarybai pirmininkaujančios Airijos pasiūlymas dėl daugiamečio ES biudžeto privalės būti koreguojamas, nes toks drastiškas biudžeto mažinimas iš esmės prasilenkia su naujais esminiais Bendrijos išsikeltais tikslais, neatitinka ne tik ekonominių, bet ir ES saugumo stiprinimo poreikių. 

Liberalų frakcija „Atnaujinkime Europą“, kuriai priklausau, Airijos pasiūlymą biudžetui vertina kaip nepriimtiną. 

Kaip žinia, ES įsipareigojo imtis daugiau atsakomybės už savo saugumą, nori stiprinti konkurencingumą prekybos karų sąlygomis. Todėl smarkiai apkarpytas ES biudžetas pasiųstų labai prastą žinią europiečiams ir tiktai padėtų Europos strateginiams konkurentams. Primenu, kad Europos Parlamentas dar balandį priėmė aiškų sprendimą, kad ES reikia ambicingesnio daugiamečio biudžeto.

Europa tiesiog privalo dar daugiau investuoti į saugumą, stiprinti savo pajėgumus reaguoti į krizes. Stebėtina, kad „Global Europe“ programos finansavimą pasiūlyta mažinti netgi beveik 16 proc., jei taip įvyktų, Europa turėti pamiršti dabartinius tikslus. Tikiuosi, derybose dar bus pasiektas teigiamas, europiečių ekonominius ir saugumo poreikius atitinkantis rezultatas. ES taip pat būtina galvoti, kokiais būdais auginti pajamų šaltinius.
 

Dainius Žalimas („Atnaujinkime Europą“):

Airijos pateiktas pasiūlymas mažinti būsimą ES biudžetą kelia rimtų klausimų dėl politinių prioritetų. Šiandien kalbame apie būtinybę stiprinti Europos gynybą, mažinti priklausomybę nuo priešiškų šalių, didinti ekonomikos konkurencingumą ir technologinį savarankiškumą, tačiau tuo pat metu siūloma mažinti finansavimą būtent toms sritims, kurios turėtų padėti šiuos tikslus įgyvendinti. Negalime kelti vis ambicingesnių tikslų ir kartu atsisakyti jiems įgyvendinti reikalingų investicijų.

Europa jau dabar susiduria su didžiuliu investicijų poreikiu. Norėdami neatsilikti nuo JAV ir Kinijos, turime gerokai daugiau investuoti į mokslą, inovacijas, pažangias technologijas ir infrastruktūrą. Daugelis šių uždavinių yra bendri visai Europai, todėl juos veiksmingiau spręsti ES lygmeniu, o ne kiekvienai valstybei atskirai. Taip pat sunku pateisinti siūlymus mažinti finansavimą ES išorės veiksmams ir gynybai, kai saugumo aplinka Europoje išlieka itin sudėtinga.

Žinoma, didesnis biudžetas savaime nereiškia geresnių rezultatų. Privalome užtikrinti, kad ES lėšos būtų naudojamos efektyviai, mažinti perteklinę biurokratiją ir siekti aiškios investicijų grąžos. Nepaisant to, taupymas neturi virsti trumparegišku svarbiausių ateities investicijų atsisakymu. Europos Komisijos pradinis pasiūlymas jau buvo kompromisas tarp valstybių finansinių galimybių ir augančių bendrų poreikių, todėl tolesnis jo mažinimas, ypač konkurencingumo, mokslinių tyrimų ir saugumo sąskaita, nėra tinkamas atsakas į šiandienos iššūkius.
 

Petras Gražulis („Patriotai už Europą“):

Kategoriškai nesutinku su naujausiu Airijos siūlomu daugiamečio ES biudžeto 2028–2034 m. projekto mažinimu, nes jame numatytas 8 proc. sumažinimas, lyginant su pirminiu Europos Komisijos siūlymu. Toks sumažinimas kerta pirmiausia per tas ES sritis, kuriose ES labiausiai atsilieka nuo JAV ir Kinijos, t. y. mokslinių tyrimų ir technologijų, pramonės konkurencingumo ir ypač jungtinės ES gynybos programas.

Dėl tokio mažinimo nesistebiu, nes Airiją valdanti Europos liaudies partijos ir liberalų („Atnaujinkime Europą“) partijų koalicija vykdo tą pačią ES silpninimo politiką kaip ir valdančioji EP dauguma (Europos liaudies partija + socialdemokratai + „Atnaujinkime Europą“), kuri didžiausią dėmesį skiria toms ES sritims finansuoti, kurios labiausiai ES ir silpnina, t. y. skatina nesiintegruojančių migrantų įvažiavimą, remia LGBT judėjimą, nesirūpina gimstamumu, stiprina biurokratinį reglamentavimą ir Žaliąjį kursą, kurie žlugdo ES pramonę, mokslą ir technologijas, neinvestuoja į bendrą ES gynybą.

Virginijus Sinkevičius (Žalieji):

Pastaraisiais metais Europoje nuolat kartojame, kad turime mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių, stiprinti savo pramonę, investuoti į saugumą ir gebėti patys spręsti savo ateitį. Tačiau kai ateina laikas šiems tikslams skirti pinigų, ambicijos staiga sumažėja. Naujausias pasiūlymas apkarpyti ES biudžetą 159 mlrd. eurų yra būtent tokio prieštaravimo pavyzdys. Pasaulis aplink mus netampa nei saugesnis, nei labiau nuspėjamas. Kitos pasaulio ekonomikos investuoja į technologijas, pramonę ir savo ekonominę galią. O mes svarstome, kaip mažiau investuoti į mokslą, inovacijas ir konkurencingumą. Turime suprasti paprastą dalyką: jei Europa pati neinvestuos į savo ateitį, už savo priklausomybę nuo kitų vėliau sumokės gerokai brangiau.

Lietuvai šios derybos taip pat ypač svarbios. Turime apginti finansavimą mūsų regionams, žemės ūkiui ir strateginiams projektams. Tačiau kartu mūsų interesas yra stipri Europa, kuri geba apsiginti, gaminti, kurti technologijas ir konkuruoti pasaulyje. Silpnesnė Europa niekada nereikš stipresnės Lietuvos. Jeigu iš tiesų norime stiprinti Europos konkurencingumą ir mažinti priklausomybę nuo kitų valstybių, tai turi atsispindėti ir mūsų finansiniuose sprendimuose. Priešingu atveju ir toliau kalbėsime apie problemas, kurioms spręsti patys neskiriame pakankamai lėšų.