Ar traukti Lietuvai veto kortą dėl biudžeto? Diskusija apie Ukrainos narystės ES perspektyvas

Europos Parlamento biuro Lietuvoje surengta diskusija „Bilietas į ES: Ukrainos integracijos kaina“.

Socialistų ir demokratų frakcijai priklausantis EP narys Vytenis Povilas Andriukaitis pastebi, kad iki liepos mėnesio buvo žadėta atidaryti visas šešias derybų dalis, taigi nuo pat pradžių procese vėluojama. Jo teigimu, Lietuvai pirmininkaujant ES, reikės stengtis, kad derybos tam tikrais klausimais būtų nebepradedamos, o jau uždaromos.

„Tai yra labai sudėtingas klausimas, nes tam prieštarauja daug valstybių, tarp jų ir Lenkija. Daug prieštaravimų yra verslo sektoriuose, ypač žemės ūkyje. Akivaizdu, kad reikia dėti daug ryžtingų pastangų įrodyti, kad žemės ūkis nėra ta problema, dėl kurios reikėtų komplikuoti Ukrainos narystę“, – kalbėjo europarlamentaras.

Akcentas – deryboms dėl daugiamečio biudžeto

Anot jo, šiuo metu pats svarbiausias klausimas, susijęs su Ukrainos prisijungimu prie ES – derybos dėl būsimo daugiamečio ES biudžeto 2027-2034 m., kuriuo siūloma paremti Ukrainą, jos reformas ir pokarinį atstatymą akivaizdžiai nepakankamai.

„António Costa (Europos Vadovų Tarybos pirmininkas) atvažiavo, bet Lietuvos pozicijos aš nematau. Reikia būtinai kelti klausimus, kad daugiametė finansinė perspektyva bent kažkiek atitiktų  būtinus Ukrainai finansinius poreikius. Dabar numatyti 100 mlrd. eurų yra katino ašaros. Nesidangstykime tokiais skaičiukais. Turime stengtis konsoliduoti ES šiuo klausimu, nes biudžetą norima patvirtinti jau šį rudenį“, – įspėjo V. Andriukaitis.

Jeigu tai vis dėlto nepasisektų, EP narys kvietė svarstyti ir ryžtingus veiksmus, pavyzdžiui, Lietuvos veto daugiamečiam biudžetui, kuris turi būtų priimtas vieningu visų 27 ES valstybių sutarimu. Galutinį sutarimą taip pat tvirtina ir Europos Parlamentas.

„Ar mūsų prezidentas gali pasakyti – aš vetuosiu šį biudžetą? Gali. Klausimas, ar apie tai diskutavo Vyriausybė, Seimas, Prezidentūra? Tai yra egzistenciniai klausimai. Kokių dar rimtesnių klausimų gali būti? Vienbalsiškumo principas priimant biudžetą yra labai galingas ginklas. Reikia važiuoti į sostines ir kalbėti“, – siūlė jis.

Ekonomiškai ES laimėtų

Diskusijoje dalyvavęs EP narys Paulius Saudargas (Europos liaudies partija) akcentavo, kad Ukrainos narystei ES gali trukdyti tai, kad šios šalies žemės ūkio sektorius yra itin išvystytas ir našus. Ukrainoje yra derlingiausios žemės Europoje – trečias geriausias pasaulyje dirvožemis, o valstybė pirmauja pasaulyje pagal saulėgrąžų eksportą bei užima aukščiausias pozicijas kviečių, miežių ar kukurūzų gamybos srityje. Tokius rezultatus Ukrainos ūkininkai pasiekia ir be ES išmokų ar kitos paramos, netgi dirbdami karo sąlygomis.
 

ES erdvė diskusijų festivalyje „Būtent!

„Prieš karą šalyje buvo apie 41 mln. hektarų dirbamos žemės, dabar dėl okupacijos likę apie 30 mln., bet tai vis tiek yra daugiau nei Prancūzijoje ar Ispanijoje. Visiems akivaizdu, kad tai yra didelis konkurencingas sektorius, ir aišku, kad jo bijoma. Bet mąstant globaliai apie maisto tiekimo grandinių saugumą – Ukrainos ūkininkus turėti pas save būtų tiesioginė nauda ES“, – pastebėjo P. Saudargas.

Jo teigimu, ES siekiant išsivaduoti iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos – priėmus laipsnišką rusiškų dujų importo draudimą ir kitus sprendimus – atsiranda kitos priklausomybės dėl išteklių, reikalingų atsinaujinančios energetikos plėtrai, kurių ES šiuo metu neturi. Tačiau šiuos išteklius galima rasti Ukrainoje: čia yra dideli grafito klodai, randamas litis, galis, retieji žemės elementai, taip pat ir iškastinio kuro – naftos, dujų, anglies – ištekliai. Be to, pasak EP nario, energetikos srityje jau šiandien ES mokosi iš ukrainiečių, kaip decentralizuoti tinklą ir jį valdyti. Tai svarbu ne tik konfliktų, bet ir gamtinių kataklizmų, audrų atveju.

Paklaustas apie Ukrainos kovos su korupcija sėkmę, P. Saudargas pabrėžė, kad procesas vyksta, o pranešimus apie tyrimus ar valdininkų ir politikų sulaikymus reikėtų vertinti teigiamai, nes tai rodo, kad sistema valosi, o institucijos turi reikiamus įgaliojimus ir geba veikti. Jo teigimu, derybos dėl teisinės viršenybės principo, korupcijos, ES teisės perkėlimo – didelis procesas, kuriame Ukrainos pusė galėtų veikti greičiau.

Europarlamentaras sako, kad kartais ir viešumoje siūlomi tarpinės narystės variantai Ukrainai nėra tinkami, nes daugelis ES valstybių yra įsitikinusios, kad narystė turi būti grįsta pasiekimais, užsitarnauta, o ne suteikiama avansu.

„Europos Centrinis Bankas yra skaičiavęs, kad  Ukrainos atstatymas kainuotų 500 mlrd. eurų, jeigu karas baigtųsi dabar. Klausimas, ar mums būtų pigiau atstatyti Ukrainą, jeigu ji priklausys ES, ar jei ji nebus ES nare? Mano nuomone, ES visų pirma yra vieninga rinka. Kai mes ją iki galo sukursime, būsime stiprūs pasaulyje, galėsime mesti ekonominį iššūkį JAV arba Kinijai. (...) Ukrainos potencialas yra milžiniškas, tai leistų mums konkuruoti tarptautinėje rinkoje“, – kalbėjo Europos liaudies partijos frakcijos narys.

Pasak P. Saudargo, po 2014 m. sudarytos ES ir Ukrainos asociacijos sutarties šalis jau yra smarkiai pasistūmėjusi ekonominės integracijos link – po jos įsigaliojimo Ukraina daugiau nei 50 proc. prekių eksportuoja būtent į Bendriją. O senosios ES valstybės narės, jo teigimu, neturėtų bijoti dėl galimai smuksiančios gerovės, nes duomenys rodo, kad po didžiųjų ES integracijos bangų BVP vienam gyventojui išaugo ne tik naujokams, bet ir senosioms ES valstybėms.

Reikia keistis pačiai ES

EP narė Rasa Juknevičienė iš Europos liaudies partijos diskusijoje pabrėžė, kad kalbėdami apie Ukrainos narystę ir jos kainą, kalbame tik apie pačią Ukrainą ir jos pasirengimą, tačiau nemažiau svarbu yra ir ES pasiryžimas keistis, kad ši narystė būtų galima ir reali.

„Būdama Europos Parlamente jaučiu, kad tai netgi sudėtingesnis klausimas. Reikia kuo toliau pasistūmėti juridiniuose derybų klausimuose, kad pamažu keistųsi nuomonės ir ES valstybėse bei tarp valstybių viršūnių, nes tikrai ne visi vienodai mato Ukrainos narystės reikšmę ir poreikį. (...) Žinau iš savo kolegų: Vokietijos visuomenės ir elito nuotaikos yra tokios, kad be reformų pačioje ES, Ukrainos narystė yra neįmanoma. Kokių reformų? Visų pirma sprendimų priėmimo reformos, valstybių veto atsisakymo ir biudžeto klausimo, kuris dabar yra lyginant labai menkas“, – kalbėjo europarlamentarė.

Anot jos, Ukrainos narystės ES klausimas šiandien yra susijęs ir su mūsų valstybės išlikimu, ateitimi ir saugumu. Jis tampa dar svarbesnis dėl to, kad NATO keičiasi, o ES ateityje taps ir gynybine sąjunga kartu su tomis valstybėmis, kurios nėra ES narės: Jungtine Karalyste, Norvegija, galbūt Turkija. 
 

Diskusijos dalyviai.

Visų pirma – karo pabaiga

Diskusijoje dalyvavęs apžvalgininkas Vytautas Bruveris teigė, kad narystės ES derybų pradžia, tam tikra politinė žinutė ir politinės valios parodymas yra teigiamas procesas, tačiau viskas šioje srityje visų pirma yra susiję dabartiniu karu ir esminiu klausimu, ar ši valstybė apskritai sugebės atsilaikyti ir išlikti.

„Dabartinė karinė, geopolitinė situacija rodo, kad eskalacija tik plečiasi. Visiškai įmanoma, kad dar nematėme kulminacinių invazijos fazių. Kiek visa tai tęsis ir kokio masto dar bus tos valstybės destrukcija – tai visiškai atviri klausimai. Aišku, tik kad ji bus dar didesnė. Be to, Ukraina yra demografinėje katastrofoje, toliau naikinama visa jos kritinė infrastruktūra, o agresorių planas yra pirmiausia didžiuosius miestus paversti nuolatine humanitarinės katastrofos zona“, – dėstė analitikas.

Jis taip pat nuogąstavo, kad ES pasiryžimas į savo ratą priimti Ukrainą labai greitai pasibaigtų, jeigu Prancūzijos prezidento rinkimus, kurie vyks kitų metų pavasarį, laimėtų Marine Le Pen, arba Vokietijos valdančiojoje koalicijoje atsirastų euroskeptiška partija „Alternatyva Vokietijai“. 

„Šiandien reikėtų daryti viską, kad sustabdytume fronto liniją ir kad rusai nebegalėtų veržtis į priekį, o tą padaryti, skyrus pakankamai resursų, įmanoma, taip pat reikėtų uždaryti Ukrainos dangų. Kita dalis, ką ES galėtų padaryti – tai tolesnė sankcijų politika, kad ir toliau režimas Rusijoje būtų spaudžiamas“, – kalbėjo V. Bruveris.