Europos Parlamentui įteikta Laisvės premija, R. Metsolai – Gedimino ordino Didysis kryžius.

R. Metsola: turime rasti susitarimą dėl tolesnės finansinės paramos Ukrainai

Vizitą pradėjusi nuo susitikimo su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte bei užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, Europos Parlamento (EP) pirmininkė po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje pabrėžė būtinybę rasti susitarimą dėl tolesnės finansinės paramos Ukrainai.

„Ukraina kovoja ne tik dėl savo teritorijos, bet kaip ES šalis kandidatė ir už mūsų europines vertybes bei saugumą. Europa turi ir toliau demonstruoti vienybę ir solidarumą gindama Ukrainą. (...) Vasario 1 d. ES aukščiausio lygio susitikime privalome atrasti susitarimą dėl tolesnės finansinės paramos. Ukrainai jos labai reikia.“, – kalbėjo R. Metsola.

Jos teigimu, gruodį pradėtos derybos dėl Ukrainos narystės ES buvo istorinis momentas, o dabar būtina išlaikyti šį pagreitį. R. Metsola taip pat priminė Europos Parlamento rinkimų, kurie vyks 2024 m. birželio 9 d., svarbą, ragino piliečius balsuoti bei neleisti kitiems nuspręsti dėl Europos krypties ateinančius penkerius metus.

Savo ruožtu Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė teigė, kad vienas iš galimų būdų svariai padėti besiginančiai Ukrainai – tolimesnis spaudimas Rusijai ir jos bendrininkams sankcijomis, įšaldyto ir imobilizuoto Rusijos turto panaudojimas atlyginant Ukrainai sukeltą žalą.

„Europos Sąjunga yra daugybe pasiekimų pažymėta sėkmės istorija, ypatingai prisidėjusi prie klestėjimo ir stabilumo, kuriame ilgą laiką gyveno Europa. Deja, sulig Rusijos karu prieš Ukrainą ir demokratinį, taisyklėmis grįstą pasaulį, šis periodas nutrūko. Mūsų užduotis – padėti ukrainiečiams laimėti, kad taika Europoje būtų atkurta ir Ukraina susigrąžintų tai, kas agresoriaus iš jos buvo atimta. Tai taptų dar viena ir svarbiausia Europos kaip taikos ir gerovės projekto pergale – pergale kiekvienam europiečiui“, – Vyriausybės pranešime spaudai cituojama Premjerė.

Visą spaudos konferenciją galima peržiūrėti čia.

Apdovanojimas iš Prezidento

EP Pirmininkės ir Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos susitikime, anot Prezidentūros komunikacijos grupės, aptarta Rusijos karo prieš Ukrainą eiga, parama Ukrainai, istorinės atminties klausimai, taip pat artėjantis naujas ES politinis ciklas ir Europos Parlamento rinkimai.

„Svarbu Europos Sąjungai patvirtinti ilgalaikę finansinę paramą Ukrainai, kartu su partneriais tęsti sankcijų Rusijai politiką, rasti teisinių būdų kuo greičiau panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas Ukrainai atstatyti. Turime taip pat sutelktai dirbti atremdami Kremliaus bandymus perrašyti istoriją ir skleisti propagandą“, – pranešime spaudai cituojamas G. Nausėda.

Lietuvos vadovas įteikė EP Pirmininkei valstybės apdovanojimą – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Didįjį kryžių. Apdovanojimas Pirmininkei skirtas už lyderystę ir asmeninę valią veiksmingomis pastangomis konsoliduoti Europos Parlamento palaikymą esminiais ES ir Lietuvos politinės darbotvarkės klausimais.
 

Susitiko su maždaug 400 jaunų žmonių

Penktadienį vakare R. Metsola ISM Vadybos ir ekonomikos universitete dalyvavo diskusijoje su maždaug 400 jaunuolių iš Lietuvos. Diskusiją moderavo politologė Margarita Šešelgytė, o įžanginį žodį tarė universiteto rektorius Dalius Misiūnas.

Diskusijos dalyviai EP Pirmininkės teiravosi apie jaunimo politiką, apie jos tolimesnius politinius planus, lyčių lygybę, paramą Ukrainai, EP pirmininko posto įtaką, EP rinkimų kandidatus, Lietuvos energetinę nepriklausomybę, ES plėtrą ir sutarčių pokyčius, balsavimo teisę nuo 16 metų ir daugelį kitų.

Visą diskusiją anglų kalba galite peržiūrėti čia
 

1983 m. EP rezoliucijos reikšmė

Penktadienį vakare EP Pirmininkė dalyvavo Sausio 13-osios atminimo laužų uždegimo ceremonijoje prie Seimo. 

Šeštadienį R. Metsola susitiko su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen bei dalyvavo iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime, kur jai įteikta šiemet Europos Parlamentui skirta Laisvės premija.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, būtent Europos Parlamentui, kaip demokratinės Europos simboliui, dabar tenka svarbus vaidmuo išlaikant visapusę paramą Ukrainai tarp ES darbotvarkės ir įsipareigojimų prioritetų.

„Gruodžio mėnesio Europos Vadovų Tarybos sprendimai pradėti derybas su Ukraina ir Moldova buvo labai svarbūs. Dabar mūsų artimiausia užduotis – kad politiniai pareiškimai virstų konkrečiais žingsniais kuo greičiau. Neabejoju, kad bus bandoma sužlugdyti procesą, Rusija stengsis kliudyti ne tik kariniais veiksmais. Privalome kliautis Zelenskio taikos planu, toliau taikyti sankcijas ir nedelsdami pradėti diskusijas dėl 13-ojo ES sankcijų paketo. Atėjo laikas sugalvoti sprendimą, kaip panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai atstatyti“, – Seimo pranešime spaudai cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

Laisvės premija Europos Parlamentui paskirta už demokratijos, žmogaus teisių stiprinimą, tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą bei už indėlį remiant Lietuvos laisvės siekį ir integraciją į ES. Europos Parlamente 1983 m. buvo priimta rezoliucija, kurioje pasmerkta Sovietų Sąjungos Baltijos valstybių okupacija. Šiais metais minimas šios rezoliucijos 40-metis.

Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė pabrėžė, kad lygiai prieš keturiasdešimt vienerius metus – 1983 m. sausio 13-ąją – Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, mininčią pabaltijiečių memorandumą ir smerkiančią SSRS įvykdytą Baltijos šalių okupaciją. Rezoliucija, kurią akylai stebėjo KGB, turėjo atgarsį ne tik Europoje, bet ir Amerikoje, Australijoje. Prezidentas Reiganas palaikė Baltijos valstybių išsilaisvinimo siekį, o Europos Parlamento rezoliucija dideliu tiražu pasklido švedų, danų, suomių, anglų kalbomis.

„Verta prisiminti, kad rezoliuciją inicijavo šeši europarlamentarai, vedami Oto von Habsburgo (Otto von Habsburg) – monarcho, kataliko, laisvės kovotojo, kelis dešimtmečius rinktu ir išrinktu Europos Parlamento nariu, vienu iš Europos integracijos architektų. Būtent jis vienas pirmųjų Europoje prabilo apie nesikeičiančią Rusijos patvaldystės prigimtį, ragino nepasitikėti nei Putino akimis, nei siela. Jis vienas pirmųjų stojo už Ukrainą, kai dar Krymo nebuvo. Iki mirties jis išlaikė artimus ryšius su Baltijos valstybėmis, ragino kovoti prieš manipuliacijas istorijoje“, – teigė P. Kuzmickienė.

Visa jos kalbą apie Laisvės premiją Europos Parlamentui galima rasti čia.

R. Metsola: Laisvės premija įteikiama, kai Rusija tęsia brutalią ir neteisėtą invaziją į Ukrainą

EP priėmė Laisvės premijos statulėlę, sukurtą pagal Juozo Zikaro paminklą „Laisvė“, tačiau atsisakė piniginės premijos dalies, dėl kurios toliau spręs Seimas. Laisvės premiją šiemet taip pat skirta neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai. 

Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje EP Pirmininkė R. Metsola padėkojo už Seimo sprendimą skirti premiją EP. Kreipdamasi į ceremonijos dalyvius Seime ji sakė: „Tai yra didelė garbė Europos Parlamentui tapti šios premijos laureatu. Ji mus įkvėps toliau palaikyti tautų apsisprendimo teisę ir demokratiją. Ji mus įkvėps kovoti už Europą.“

EP Pirmininkė pabrėžė, kad ši Laisvės premija įteikiama, kai Rusija tęsia „brutalią ir neteisėtą invaziją į Ukrainą“ ir priminė, kad Lietuva seniai perspėjo europiečius apie tai, kad „Putino ambicijos tiesiogiai prieštarauja Europos vertybėms ir apie gresiantį pavojų kaimyninių šalių Europos Rytuose nepriklausomybei.“

„Mes toliau visiškai palaikysime Ukrainą, kai jai to reikės. Mes toliau izoliuosime priešus Rusijoje, smerksime Rusijos agresiją ir įvesime paralyžiuojančias sankcijas. Toliau nedvejodami teiksime Ukrainai karinę, finansinę, politinę ir humanitarinę pagalbą. Ir nubausime tuos, kurie atsakingi už karo nusikaltimus,“ – kalbėjo R. Metsola.

Visą iškilmingą Seimo posėdį ir R. Metsolos kalbą galima peržiūrėti čia.

EP Pirmininkė taip pat dalyvavo Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje bei susitiko su Vilniuje reziduojančia Baltarusijos demokratinės opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja.