„Europos priešpiečiai“ Tauragėje: su vietos bendruomene susitiko R. Juknevičienė ir T. Tomilinas

Europos liaudies frakcijoje Europos Parlamente (EP) dirbanti R. Juknevičienė pabrėžė, kad pradėjus šią kadenciją prieš beveik penkerius metus politikei įprasti klausimai, susiję su saugumu, gynyba, Rusijos problemomis, parlamento darbotvarkėje nebuvo itin svarbūs. Tačiau viskas pasikeitė 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija ėmėsi kruvinos agresijos prieš Ukrainą.

„Kai karas driokstelėjo, supratau, kad labai svarbu, jog žmogus iš Baltijos valstybių su mūsų požiūriu būtų Europos liaudies partijos vicepirmininko poste. Kai visi pradėjo atsiprašinėti, kad neklausėme jūsų, ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo metiniame pranešime, ir daugelis kitų pasakė, kad jūs buvote teisūs, o mes klydome. Todėl dabar mūsų balsas yra svarbus“, – apie savo sprendimą užimti už užsienio reikalus atsakingą frakcijos vicepirmininko postą kalbėjo R. Juknevičienė.

Norėtų daugiau socialinių klausimų

Seimo narys T. Tomilinas atkreipė dėmesį, kad visos politikos sritys yra susijusios su Europos politika, o Lietuvoje dažnai painiojama, kas yra Lietuvos užsienio politika, o kas –  ES politika. Todėl svarbu atskirti, kur yra ES kompetencijų ribos.

Politikas teigė tiesiogiai susidūręs su europine politika, kai dažnai kritikuodavo Lietuvos ministrus, kurie, jo teigimu, per mažai Briuselyje stengiasi derybose spręsti sunkius socioekonominius klausimus, ypač susijusius su bendra ES mokestine sistema ir minimaliu mokesčių harmonizavimu visose ES valstybėse.

„Jeigu būtų daugiau derinimo, tai išvengtume tų žiurkių lenktynių, kas nustatys mažesnį mokestį, ir reformas butų žymiai lengviau priimti. Pagrindinis verslo argumentas šiuo metu – pakelsite gyventojų pajamų mokestį, iš kurių savivaldybės gali finansuoti kelius ir kitus sektorius, mes išeisime į kitą valstybę. Tai yra lenktynės žemyn, lenktynės link socialinio standarto mažinimo, todėl čia reikėtų svaresnio Briuselio žodžio“, – pastebėjo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas.

Jo teigimu, Lietuva perima ir įgyvendina daugelį ES iniciatyvų socialinėje srityje, pavyzdžiui, įvestos privalomos dviejų mėnesių tėvų atostogos gimus vaikus. Tačiau pasitaiko atvejų, kai Lietuva pirma priima įstatymus, o ES seka iš paskos, kaip nutiko direktyvos dėl ES minimalaus teisingo atlyginimo atveju.

T. Tomilinas susitikimo metu pristatė iniciatyvą dėl prekybos centrų kovos su maisto švaistymu – politikas siūlo taisyklę, kad prekybininkai turėtų viešai skelbti statistiką apie išmetamo maisto kiekius bei veiksmingiau susitarti su „Maisto banku“ ir kitomis organizacijomis. Jo teigimu, šiuo metu pelningiausia šį maistą panaudoti biodujoms, o ne atiduoti žmonėms. Savo ruožtu Europos Parlamente dabar taip pat svarstoma ne viena iniciatyva šioje srityje.

ES plėtros ateitis

Susitikime „Europos priešpiečiai“ tauragiškiai pateikė politikams daugelį klausimų: apie ES vienbalsiškumo ir veto teisės atsisakymą, Moldovą ir padėtį Padniestrėje, Ukrainos derybų dėl narystės ES pradžią, Europos priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro, Lietuvos eksporto į Rusiją karo metu. Galiausia, politikų teirautasi apie ES vertybinį pagrindą ir klaidas bei sezoninio laiko pakeitimo atsisakymą.

Pasak R. Juknevičienės, aktualiu išlieka klausimas, ar Europa toliau judės glaudesnio bendradarbiavimo link. Pastebima, kad po kiekvienos krizės ES įgauna vis naujų kompetencijų, pavyzdžiui, po migracijos krizės 2015 m. papildomi įgaliojimai suteikti sienos apsaugos agentūrai „Frontex“, o po pandemijos imta kalbėti apie glaudesnę sveikatos sąjungą.

„Kitoje kadencijoje jau turėtų būti atskiras Europos Parlamento sveikatos komitetas, pradedama kalbėti apie šios srities finansavimą. Apsidairyta, kad net paracetamolio ES niekas nebegamina, kaukių neturime, esame visiškai priklausomi nuo Kinijos ir Indijos. Tai tampa ir tam tikru saugumo klausimu“, – teigė EP narė.

Pasak jos, ES plečiantis ir planuojant į savo narių gretas priimti Ukrainą ir Moldovą, sąjungai iškils problemų su dabartiniu sprendimų priėmimo mechanizmu, kai kiekviena šalis gali vetuoti sankcijų įvedimą ar kitus svarbius sprendimus. „Patys žinote, kaip žlugo Abiejų Tautų Respublika – kiekvienas bajoras galėjo pasakyti – aš vetuoju – ir viskas, šalis paralyžiuota“, – lygino R. Juknevičienė.

Europarlamentarė ragino neužmiršti Moldovos, nes pagalbos šiai provakarietišką kryptį pasirinkusiai valstybei šiuo metu reikia ne mažiau nei Ukrainai, kuriai šiuo metu svarbiausia yra parama ginkluote. Tikimasi, kad Moldova bus pakviesta pradėti derybas dėl narystės ES tuo pat metu kaip ir Ukraina. Anot R. Juknevičienės, dabartinis Rusijos pradėtas karas yra ne tik apie Ukrainą, bet ir apie kitas posovietines valstybes, kurioms atsirado proga ištrūkti iš Rusijos įtakos zonos.

„Rusijos pralaimėjimas šiame kare turės pozityvių veiksnių visiems šiems regionams, įskaitant ir pačią Rusiją. Dabar Vakarų fronte, kur mums tenka politiškai kovoti, svarbiausias darbas yra įtikinti Vakarus nebijoti tokios Ukrainos pergalės, kuri padėtų bombas po V. Putino režimu. Be šio Rusijos režimo griuvimo didelių pokyčių nebus, jie vėl sugrįš anksčiau ar vėliau, atsikūrę savo resursus“, – prognozavo Europos liaudies partijos narė.

Kalbėdama apie sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir prekių eksportą iš Lietuvos, EP narė pabrėžė, kad esame pasienio šalis ir vienas iš pagrindinių tranzito kelių, todėl negalime stabdyti prancūziško vyno, kuris automobiliais keliauja į Rusiją, nes tai nėra sankcionuota prekė. Taip statistiškai susidaro įspūdis, kad intensyviai prekiaujame su Rusija, nors tai yra geografijos nulemtas reiškinys. „Sankcionuotos prekės tikrai nevežamos per Lietuvą“, – pabrėžė R. Juknevičienė. 

Tuo tarpu sezoninis laiko sukimas išlieka neišspręstu klausimu, dėl kurio sutarimo negali atrasti ES valstybės. Europos Parlamentas iš savo pusės darbą yra padaręs ir priėmęs savo sprendimą dėl perėjimo prie vieno laiko.

Abu susitikime dalyvavę politikai sutiko, kad Lietuvos politikams, pavyzdžiui, į Seimą išrinktiems atstovams praverstų kelių savaičių kursas apie ES institucijas ir procesus, kad atsirastų daugiau supratimo apie tai, kaip veikia ES ir kokia yra Lietuvos vieta sąjungoje. Prie tokio švietimo prisideda ir Europos Parlamento biuro Lietuvoje projektas „Europos priešpiečiai“, kurių metu Lietuvos miestuose rengiamu EP narių ir kitų politikų susitikimai su vietos bendruomenėmis.