EP nariai V. Sinkevičius ir A. Veryga Telšiuose diskutavo apie svarbiausius ES iššūkius

EP nariai A. Veryga ir V. Sinkevičius ragino ES imtis protingų atsakomųjų veiksmų į JAV muitus.

Diskusijoje dalyvavę europarlamentarai skirtingai vertino ES Žaliojo kurso – priemonių rinkinio, kuriuo siekiama, kad ES taptų klimatui neutraliu žemynu – įgyvendinimą. Anot V. Sinkevičiaus, priklausančio Žaliųjų frakcijai, taršos mažinimo tikslai nesikeičia, o Europa šiuo keliu nusprendė eiti dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro.

„Kuro kainas lemia ne Žaliasis kursas, o OPEC susitarimai. Arabų šalys ir Rusija negali pasakyti, kad dabar saulė švies mažiau ar vėjo bus daugiau. O naudojant iškastinį kurą esi pažeidžiamas – tą pamatėme su Rusijos agresija Ukraina, tą pajuto ir mūsų pramonė, pavyzdžiui, „Achema“, – kalbėjo EP narys.

Jo teigimu, Žaliasis kursas nekenkia Europos konkurencingumui, o priešingai – kai kurių technologijų vystymo srityje ES išlaiko lyderystę ir galėtų investuoti dar daugiau. Šiam sektoriui palanku ir tai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpa atšaukė infliacijos mažinimo aktą, kuriuo buvo siūlomos didelės paskatos švariųjų technologijų gamintojams kurtis JAV.

Savo ruožtu EP narys Aurelijus Veryga iš Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos teigė, kad reikėtų susitaikyti su tuo, jog klimato kaita jau įvyko ir užuot mėginus ją sustabdyti, verčiau daugiau investuoti į prisitaikymą, kad būtų galima išvengti skaudžių stichinių nelaimių.

„Niekas nesako, kad turime naikinti gamtą, palikti po savęs šiukšlyną ar užteršti vandenį.  Tačiau jau atsiranda realesnis požiūris, kad negalime savęs pribaigti, nes viską darome dėl žmonių. Jeigu tapsime labai žalia vieta, kurioje nebus jokios pramonės – ar tikrai norėsime čia būti?“, – teigė A. Veryga, siūlęs neskubėti atsisakyti gamtinių dujų, Lietuvai daug investavus į suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje.
 

Diskusijoje dalyvavę europarlamentarai skirtingai vertino ES Žaliojo kurso įgyvendinimą. 

EP narių nuomonės išsiskyrė ir dėl žemės ūkio. V. Sinkevičiaus įsitikinimu, dideli ūkiai turėtų būti traktuojami kaip stambus verslas, kuris turėtų susimokėti už taršą ir nebūti subsidijuojamos iš ES. Jo teigimu, problema, kad šiandien ES išmokos skiriamos už įvairiais šalutines veiklas, keistus tikslus ar paskatas kažko nedaryti, o ne už tiesioginį ūkininkavimą.

Pasak A. Verygos, žemės ūkis sulaukia per daug kritikos dėl indėlio į klimato kaitą. Jo teigimu, stambūs ūkininkai kaip tik gali daugiau investuoti į naujausias, gamtą apsaugančias technologijas, pavyzdžiui, tikslųjį tręšimą. Abu politikai sutiko, kad būsimajame ES daugiamečiame biudžete žemės ūkis turėtų išsaugoti atskirą finansavimą, pasigirstant siūlymams, kad visa ES parama valstybėms galėtų būti sujungta, o šalys pačios turėtų daugiau laisvės skirstyti lėšas.

A. Verygos teigimu, „kosminiai“ reikalavimai naujiems namams įgyvendinant energetinius reikalavimus trečdaliu brangina būstą Lietuvoje ir taip mažina jo įperkamumą. Savo ruožtu V. Sinkevičius akcentavo, kad pagrindinė būsto rinkos problema yra per daug atrištos rankos nekilnojamojo turto vystytojams bei pateikė Belgijos pavyzdį, kur nuomos kainos indeksuojamos, o antram būstui taikomi itin dideli mokesčiai.
 

Pasak A. Verygos, žemės ūkis sulaukia per daug kritikos dėl indėlio į klimato kaitą. 

Europarlamentarai aptarė ir vaistų trūkumą ES rinkoje. A. Veryga sveikino Europos Komisijos pateiktus siūlymus, skatinančius grąžinti į ES vaistų sudedamųjų dalių gamybą, taip pat iniciatyvą pigiausius vaistus gaminti pačioms ES valstybėms.

„Problema yra ir santykinis vaistų trūkumas, kai teoriškai vaistas kažkur yra, bet tokios nedidelės rinkos kaip Lietuva gamintojai net nevertina arba kaina tampa didele. Siūloma numatyti galimybę kelioms valstybėms susijungti ir kartu derėtis dėl vaistų pirkimo. Žinoma, gamintojai dėl to nelabai patenkinti, nes taip valstybės galės gauti geresnę kainą“, – kalbėjo A. Veryga, pažymėjęs, kad dažnai vaistų rinkoje trūksta ir dėl to, kad kai kurios valstybės daug jų sandėliuoja atsargai.

Pasak V. Sinkevičiaus, tiek farmacijos, tiek ir kitose srityse ES rinkoje vis dar yra per daug barjerų, dėl kurių ES ekonomika daug praranda, o Lietuvos atstovų Parlamente misija yra stengtis tuos barjerus naikinti. Pavyzdžiui, siekti, kad ilgai diskutuojama bankų sąjunga pagaliau virstų realybe ir Lietuvos verslas galėtų lengvai gauti finansavimą iš bankų kitose šalyse.
 

Renginių ciklu „Kokioje Europoje norime gyventi?“ Europos Parlamento biuras Lietuvoje siekia skatinti dialogą tarp europarlamentarų ir regionų bendruomenių. Parlamentarų susitikimai jau įvyko Panevėžyje, Utenoje ir Klaipėdoje ir Telšiuose, o birželį vyks Marijampolėje.