EP nariai Liudas Mažylis ir Dainius Žalimas Klaipėdoje diskutavo apie ES aktualijas
Europos Sąjungos šalių vienybė ir reakcija į JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimus, Žaliojo kurso ateitis, migracijos politika, dirbtinio intelekto reguliavimas – šias ir daugelį kitų temų susitikime su klaipėdiečiais aptarė Europos Parlamento nariai Liudas Mažylis ir Dainius Žalimas.
Europos liaudies partijai priklausantis L. Mažylis teigė, kad reaguodama į nenuspėjamą JAV prezidento D. Trumpo elgesį, ES privalo išlaikyti savo strategiją ir liniją visais esminiais geopolitikos, ekonomikos, verslo, žemės ūkio ar prekybos klausimais. Europarlamentaras gyrė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pasiūlymą taikyti abipusius nulinius tarifus, nes tai būtų naudinga tiek ES ir JAV, tiek likusiam pasauliui. Pasak L. Mažylio, žalingiausi JAV administracijos veiksmai yra sustabdytas finansavimas Tarptautinės pagalbos agentūros USAID programai, o ypač – Kremliaus naratyvų kartojimas kalbant apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
„Pagrindinė D. Trumpo daroma žala – ne vien muitų karai, bet ir tai, kad jis viską verčia sandėriais. Tai neturi nieko bendro su mūsų civilizacija – demokratija, teisės viršenybe ir taisyklėmis grįsta tarptautine tvarka. Akivaizdu, kad jam rūpi visai kita pasaulio vizija, neapsunkinant savęs jokiomis vertybėmis ar žmogaus teisėmis. Jis leidžia politinę kultūrą žemyn – atrodo, kad politikoje nebereikia atsakyti už savo žodžius. Atsakingos, žmonių interesams atstovaujančios politikos paprasčiausiai gali nelikti, o bus tarnaujama tik skaičiams su daug nulių“, – susitikime su Klaipėdos bendruomene kalbėjo D. Žalimas iš frakcijos „Atnaujinkime Europą“.
Jo teigimu, šiandien dar anksti daryti išvadą, ar JAV išlieka Europos sąjungininke, ar jau tapo konkurente, o galbūt ir priešininke. Tą bus galima padaryti tik po tarpinių rinkimų, kurie parodys, kiek amerikiečių iš tiesų palaiko prezidento veiksmus. Sutikime dalyvavę EP nariai sutiko, kad tokia padėtis didina ES valstybių vienybę, tačiau jie nuogąstavo, kad pažanga gynybos, strateginės autonomijos srityje yra gerokai per lėta.
Kaip pastebėjo L. Mažylis, neseniai paskelbtoje Baltojoje knygoje dėl ES saugumo ateities nepavyko numatyti visų valstybių įsipareigojimo skirti konkrečią bendrojo vidaus produkto dalį investicijoms į gynybą. ES biudžete šiuo metu tam didesnių lėšų nėra numatyta, o valstybių noras bendrai skolintis šiam tikslui labai skiriasi. Kita daugiametė ES finansinė perspektyva prasidės 2028 m., tad diskusijos dėl būsimo ES iždo yra dar tik pirminėje stadijoje.
„Karo pramonei užkurti reikalingos investicijos. Praėjo treji agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą metai, ir tai dar nėra išjudėję, tad didelio vidinio optimizmo šiuo klausimu aš neturiu“, – teigė L. Mažylis, siūlęs stiprinti regioninį bendradarbiavimą gynybos srityje tarp Skandinavijos, Baltijos valstybių ir Lenkijos.
Kalbėdami apie ES Žaliąjį kursą, europarlamentarai pabrėžė, kad nepaisant kitų iškilusių prioritetų, ši tema išlieka svarbi Europos Parlamento darbotvarkėje. L. Mažylis išskyrė teisės aktų dėl pasienio anglies dvideginio mechanizmo ir taksonomijos įgyvendinimą. Pirmuoju siekiama papildomai apmokestinti taršias į ES rinką importuojamas prekes, kad vietos gamintojai neprarastų konkurencingumo, o antrajame numatytos lengvatos tiems verslams, kurie savo veikloje paiso kovos su klimato kaita aspektų.
„Nuo klimato kaitos nesame atleisti ir į ją turėsime reaguoti, o tam, kuris reaguoja pirmas, visada pasiseka geriau, – akcentavo D. Žalimas – Žaliasis kursas yra pažanga ir modernumas, leidžiantis mums pirmauti. Kita vertus, tai yra ES strateginė autonomija, nes tampi nepriklausomas nuo iškastinio kuro – dujų, naftos. Dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis ES nelieka nieko kito. Lietuva čia yra pavyzdys, nes jau pasigaminame didžiąją dalį reikalingos elektros energijos, nors anksčiau mums tvirtino, kad tai neprasminga.“
Jo teigimu, dabartinė ES konkurencingumo problema – perteklinis kai kurių sričių reguliavimas, kuris varžo vieningą rinką ir kai kuriuos verslo sektorius. EP narys sveikino Komisijos pasiryžimą siekti mažinti verslo reguliavimą bei norą įvesti daugiau vieningų visoje ES galiojančių taisyklių, sumažinant galimybes valstybėms griebtis savarankiškų ribojimų.
Renginių ciklu „Kokioje Europoje norime gyventi?“ Europos Parlamento biuras Lietuvoje siekia skatinti dialogą tarp europarlamentarų ir regionų bendruomenių. Parlamentarų susitikimai jau įvyko Panevėžyje, Utenoje ir Klaipėdoje, o šį pavasarį dar numatyti renginiai Telšiuose ir Marijampolėje.