Europarlamentarai L. Mažylis ir P. Auštrevičius Panevėžyje aptarė ES saugumo aktualijas

Europos Komisija prieš kurį laiką paskelbė planą sutelkti papildomus 800 mlrd. eurų ES gynybai, o komisaras iš Lietuvos Andrius Kubilius parengė Baltąją knygą dėl ES gynybos ateities. Pasak diskusijoje dalyvavusių europarlamentarų, tai yra sveikinti žingsniai stiprinant ES saugumą, tačiau problema išlieka ES valstybių susiskaldymas.

„Dviejų institucijų lygyje atsakymai į karą Ukrainoje buvo skirtingi. Europos Parlamente vienybė susiformavo jau 2022 m., kai prasidėjo pilnos apimties karas, ir nuo tada tarp daugumos politinių srovių nekilo abejonių dėl vienareikšmės paramos Ukrainai, demokratijos puoselėjimo ir būtinybės ginkluotis. Klausimui atsiradus tarp ES valstybių, įsijungia inercijos ir vilkinimo mechanizmai. Ten Europos daugiaveidiškumo, vienybės trūkumo yra daugiau“, – pastebėjo Europos liaudies partijai priklausantis EP narys Liudas Mažylis.

Pasiūlytas ES gynybos finansavimo planas susideda iš bendro 150 mlrd. eurų vertės paskolų paketo, leidimo valstybėms nesilaikyti fiskalinės drausmės taisyklių ir daugiau skolintis, taip pat galimybės panaudoti ES lėšas gynybai iš kitų fondų. Tikimasi pritraukti ir lėšų iš privataus sektoriaus bei Europos investicijų banko. ES saugumo iššūkiai bus ir esminis diskusijų apie būsimą daugiametį ES biudžetą 2028-2035 metams klausimas. Dėl savo biudžeto pasiūlymų Europos Parlamentas balsuos jau gegužę, o Europos Komisijos siūlymo tikimasi vasarą.

„Iš tiesų, europiečiai atsibudo, bet yra ir realybė, kurioje gyvename – JAV įnašas į NATO biudžetą sudaro 75 proc. visų lėšų. Vienas akcininkas iš 31 turi tiek akcijų, tai atitinkamai ir elgiasi su likusiais 25 proc. Jeigu europiečiai realiai nori atsakyti JAV, tai turi sumažinti šią dalį iki 60 ar 55 proc. Mes keičiamės, nurodėme kryptį kur galime eiti, bet neįsipareigojome. Baltoji knyga – gražus dokumentas, bet man ten dar per daug baltos spalvos“, – kalbėjo EP narys Petras Auštrevičius iš frakcijos „Atnaujinkime Europą“. 

Diskusijoje dalyvavę EP nariai pabrėžė, kad Europa praeityje jau darė žingsnius dėl bendro rūpesčio savo saugumu. ES pirmtakė Europos anglių ir plieno bendrija buvo orientuota į karinei pramonei svarbius išteklius ir leido jos narėms įvertinti viena kitos ginklų gamybą. Savo ruožtu 1954 m. Prancūzijos parlamentas vetavo Europos gynybos sąjungos kūrimą, kuris buvo planuotas kartu su ekonomine valstybių integracija.

Pasak P. Auštrevičiaus, dar Šaltojo karo metais ES valstybės vidutiniškai į gynybą investavo 3,5 proc. nuo BVP ir niekas tuo metu nemanė, kad tai yra per daug. Todėl Europai tereikia grįžti prie savo ištakų ir pripažinti, jog pasikeitusi saugumo situacija to reikalauja. Tokių pavyzdžių jau yra – prieš maždaug dvidešimtmetį Lietuvai keliant klausimą dėl bendros ES energetikos politikos, niekam tai neatrodė reikalinga, o šiuo metu ES jau koordinuoja bendrą dujų pirkimą ir investuoja į bendrą infrastruktūrą. 

„Tai, kad neturime bendros gynybos politikos dar nereiškia, jog jos ir neturėsime. Galbūt tai nebus viena kariuomenė, bet bendri pajėgumai, ilgalaikiai įsipareigojimai. Ginklų gamintojams reikia tikrumo, kad jie ne veltui stato gamyklas. Kas bus, jeigu baigsis karas? Kalbame apie milijardines investicijas. Turi būti sutarimas, ką mes darome, kaip mes palaikome viešuosius pirkimus, kažką sandėliuojame, kažką pakeičiame. Tai nereiškia, kad mes iš taikos pereiname į karo sąlygas. Ne, taika turi ateiti per stiprybę“, – teigė jis.

Susitikime EP nariai palietė ir šąlančių ES santykių su JAV temą. L. Mažylio teigimu, geopolitinis sukrėtimas įvyko tuomet, kai pasikeitus JAV administracijai, prezidento rūmuose pasigirdo pavojingai į Kremliaus skleidžiamą propagandą panašūs naratyvai. Pasak EP nario, procesai šioje srityje labai staigūs ir šiek tiek primena Sąjūdžio laikus, kai kelių dienų naujienos jau atrodė beviltiškai pasenę.

„ES ir JAV santykiai ir anksčiau vyko bangomis – iš pradžių buvo kalbama apie laisvos prekybos sutartį, po to įvyko šio projekto atšalimas, tačiau niekas neabejojo, kad mūsų vertybės yra bendros, ir jos mus sieja“, – kalbėjo EP narys, nusivylęs ne tik JAV teiginiais apie karą Ukrainoje, bet ir įvestais muitais europietiškoms prekėms bei programos „USAID“ apkarpymu.

„Artimiausius ketverius metus, kalbėdami apie Atlanto vandenyną, dažniau vartosime žodį skiria negu jungia – teigė P. Auštrevičius  – šiuo metu vyksta esminė santykių peržiūra iš Trumpo pusės. Po sprendimo įvesti muitus, europietiškas automobilis JAV pabrangs nuo 3 iki 10 tūkst. JAV dolerių. Kas pirks tokį pabrangusį automobilį? (...) Aplink Trumpą yra globalūs oligarchai, patys turtingiausi pasaulio žmonės, ir jie turi savo interesus. Jie nebūtinai yra tarpvalstybiniai, o grindžiami komercine nauda. Netgi JAV yra pavojinga vadovautis tokia samprata, o ne globaliais interesais ir Vakarų vertybėmis. Jų vis mažiau ir mažiau.“

Renginių ciklu „Kokioje Europoje norime gyventi?“ Europos Parlamento biuras Lietuvoje siekia skatinti dialogą tarp europarlamentarų ir regionų bendruomenių. Kiti EP narių susitikimai šį pavasarį numatyti Utenoje, Klaipėdoje, Telšiuose ir Marijampolėje.