Daiva Jakaitė. Europos Sąjungos projektas išlieka kaip niekada svarbus
Šių metų Europos diena kartu yra ir ypatinga proga – minime 75-ąsias Šumano deklaracijos metines. 1950-ųjų gegužės 9 d. tuometinis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas pateikė planą, kaip integruoti ilgamečių varžovių Vokietijos ir Prancūzijos anglies ir plieno pramonę bei įsteigti ją prižiūrinčią Europos instituciją. Tai tapo ilgo ir sėkmingo Europos integracijos projekto pradžia.
Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė
Šiandien, kai tarptautinis bendradarbiavimas stumiamas į paraštes, o tradicinės bendravimo tarp tautų ir valstybių normos nyksta, Europos Sąjungos projektas išlieka kaip niekada svarbus. Tuo įsitikinę ir su neapibrėžtumu susidūrę europiečiai, kurie, apklausų duomenimis, ES vertina kaip niekada palankiai. Paskutinė Eurobarometro apklausa parodė, kad ES gyventojų įsitikinimas, jog narystė Sąjungoje buvo naudinga, yra didžiausias nuo tokių apklausų atlikimo pradžios prieš 42 metus (74 proc.). Lietuvoje šis rodiklis įprastai yra dar gerokai didesnis – devyni iš dešimties apklaustųjų teigia, kad narystė ES buvo naudinga.
Ką tik paminėjome ir 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines, nors ši pabaiga ir nereiškė laisvės visiems europiečiams. Kaip paskutinėje ES Vadovų Taryboje kalbėjo Europos Parlamento Pirmininkė Roberta Metsola, ES pirmiausia yra taikos projektas, todėl visų svarbiausias prioritetas yra ją skatinti ir ginti. Europiečiai išgyveno siaubingą Antrojo pasaulinio karo patirtį, tačiau jie taip pat žino ir negailestingą kainą taikos, kuri neužtikrino dalies Europos gyventojų laisvės ar pamatinių teisių. Todėl šiandien, anot Parlamento pirmininkės, Europa negali sau leisti būti spaudžiama dėl politinių ambicijų stokos – ji turi pateikti savo kaip tarptautinę jėgą, su kuria reikia skaitytis. Tai reiškia rimtą požiūrį į savo saugumą, pasirengimą ir ekonominį konkurencingumą.
„Be pamatinio saugumo jausmo nė vienas žmogus negali jaustis gerai, jokia ekonomika negali klestėti, joks verslas negali augti, o Europos įtaka pasaulyje mažės. Kartu suprantame, kad be stiprios ir konkurencingos ekonomikos neturėsime reikiamų išteklių investicijoms į savo saugumą. Neturėsime ekonominės galios, kad galėtume apginti savo pozicijas. Saugumas ir ekonomika yra neatsiejamai susiję“, – ES valstybių vadovams kalbėjo R. Metsola.
Europiečiai šiandien tikisi didesnio ES vaidmens apsaugant juos nuo tarptautinių krizių ir saugumo grėsmių. Eurobarometro apklausa rodo, kad didesnio ES vaidmens šioje srityje norėtų 66 proc. ES gyventojų, o Lietuvoje – 71 proc. respondentų. Toks požiūris ypač tvirtas tarp jaunesnių respondentų. Europos gyventojai taip pat įsitikinę, kad susidūrusios su tarptautiniais iššūkiais, ES valstybės narės turėtų siekti didesnės vienybės. Taip mano devyni iš dešimties apklaustųjų.
ES institucijos toliau siekia bendro tikslo – garantuoti europiečių saugumą ir gynybą, užtikrinti jų ekonominę ir socialinę gerovę bei puoselėti pagrindines vertybes, kurias brangina Senojo žemyno gyventojai. Europos Komisija prieš kurį laiką pateikė ambicingą strategiją, kaip padidinti investicijas į ES valstybių gynybos pajėgumus. O šią savaitę buvo pristatytas planas, leisiantis iki 2027-ųjų visiškai atsisakyti iškastinio kuro iš Rusijos.
Kitas itin svarbus laukiantis darbas – susitarti dėl būsimojo ES daugiamečio biudžeto 2028-2034 m. laikotarpiui. Europos Parlamentas pasisako už ambicingą biudžetą, kuris leistų tinkamai finansuoti ne tik gynybą, bet ir ekonominę nelygybę tarp regionų mažinančius sanglaudos projektus, mokslą, aplinkos apsaugą ar žemės ūkį. Lėšomis iš būsimojo biudžeto taip pat reikės spręsti krizę, kurią sukėlė Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu bei veiksmingai reaguoti į bet kokias kitas galimas krizes. Europarlamentarai neabejoja, kad dabartinės biudžeto lubos, kurios sudaro 1 proc. 27-ių ES valstybių bendrų nacionalinių pajamų, yra per griežtos, o išmokų gavimas turi būti susieitas su pagarba ES vertybėms ir teisės viršenybe.
Siekdamas atkreipti dėmesį į tvirtą Europos vienybės dvasią, Europos Parlamentas šią savaitę įsteigė pirmąjį unikalų ordiną už nuopelnus Europai. Nuo 2026-ųjų šiuo apdovanojimu bus pagerbiami asmenys, kurie reikšmingai prisidėjo prie Europos integracijos ir Europos vertybių puoselėjimo. Ordinas papildys nacionalinių valstybių skiriamus ordinus, užpildant Europos lygmens spragą šioje srityje, o kandidatų pasiūlymus galės teikti ir ES valstybių vadovai bei nacionalinių parlamentų pirmininkai.
Europos vienybė, sukurta po pasaulinių karų siaubų, dabar yra išbandoma daugybės krizių. Tačiau nepaisant šių iššūkių, Europa išlieka stipri ir ji toliau liudija apie ilgalaikį demokratinių vertybių tvirtumą. Būdami Vilniuje, Briuselyje ar bet kurioje kitoje ES vietoje, turime prisiminti, kad vieningas darbas mus stiprina. Demokratijos, žmogiškųjų vertybių ir bendro tikslo dėka Europos Sąjungos projektas leidžia įveikti susiskaldymą ir geriau spręsti bendrus iššūkius.