Europarlamentarai diskutavo apie Europos ekonomiką po karo pabaigos
Diskusijų festivalyje „Būtent!“ Lietuvoje išrinkti europarlamentarai daug dėmesio sulaukusioje diskusijoje pasidalijo savo įžvalgomis apie tai, kokia bus Europos ekonomika po karo, kokia bus pralaimėjusios Rusijos vieta Europos ekonomikoje bei kokią įtaką pokyčiai turės kiekvienam iš mūsų?
Andrius Kubilius iš Europos liaudies partijos teigė, kad „Europos ekonomika po karo bus visai kitokia – su kitokia Rusija, kitokia Baltarusija. Pavyzdžiui, iki karo ES buvo daugiau nei 50 proc. priklausoma nuo rusiškų dujų, o dabar ši priklausomybė yra drastiškai sumažėjusi. Ši transformacija turės ilgalaikių teigiamų pasekmių. Teigiamos permainos ateis tik tada, jei Vakarai šiandien pakankamai investuos į Ukrainą.“
Anot Juozo Oleko (Socialistų ir demokratų frakcija), viena iš silpnybių yra ES struktūra ir architektūra, pavyzdžiui, veto teisė, kuri stabdo svarbių sprendimų priėmimą, tarp jų – ir paramos Ukrainai klausimus.
„Turėtume apsispręsti, kad norime tvirtesnės Europos. Norėčiau būti optimistu, kad po karo tiek mums, tiek Ukrainai atsvers daugiau galimybių“, – kalbėjo EP narys.
Petras Auštrevičius iš frakcijos „Atnaujinkime Europą“ sakė: „Koks bus Rusijos vaidmuo ateityje? Ar ji po karo taps Europos ekonomikos dalimi? Nelabai tikiu, kad resursai ir ištekliai nulems ekonomikos ateitį, ją nulems naujos technologijos, nauji gamybos būdai, dirbtinio intelekto taikymas. O Rusija šiose srityse labai atsilikusi. Spėju, kad ji liks tik išteklių priedu.”
„Būtinas didesnis visuomenės aktyvumas, nes kiekviena Europos Parlamentui pateikta peticija rodo, kad šios temos svarbios visuomenei. Pavyzdžiui, reikalauti vieningo ir vienodo sankcijų Rusijai užtikrinimo ir vykdymo“, – pabrėžė EP narys Bronis Ropė.
Visą diskusijos įrašą bus galime peržiūrėti artimiausiu metu.
