Informacija apie Europos Parlamento rinkimus Lietuvoje ir Europoje (atnaujinta vasario 20 d.)

Šiame puslapyje pateikiama nuolat atnaujinama informacija apie Europos Parlamento rinkimus.

Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje vyks 2024 m. birželio 9 d. Lietuvoje bus renkama 11 Europos Parlamento narių – tiek pat, kiek ir 2019-ųjų rinkimuose.

Kas ir kaip gali balsuoti Lietuvoje?

Balsuoti rinkimuose gali 18 metų sulaukę Lietuvos ir kitų ES šalių piliečiai, įgiję teisę gyventi Lietuvoje mažiausiai 60 dienų iki rinkimų. EP rinkimuose Lietuvoje yra viena rinkimų apygarda, o tai reiškia, kad visi šalies rinkėjai renkasi iš tų pačių kandidatų sąrašų.

Lietuvos gyventojai įrašomi į rinkėjų sąrašus pagal jų deklaruotą gyvenamąją vietą ir balsuoja savo apylinkėje arba bet kurioje apylinkėje Lietuvoje. Kadangi EP rinkimuose visa Lietuva yra viena apygarda, ir rinkimų dieną rinkėjai gali balsuoti bet kurioje apylinkėje (tokiu atveju rinkimų apylinkėje atliekama patikrinimo procedūra, kad būtų užtikrinta, jog rinkėjas balsuos tik vieną kartą). Rinkėjai taip pat gali balsuoti iš anksto bet kurioje Lietuvos savivaldybėje (paskutinį antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį prieš rinkimus), o tam tikrais atvejais – balsuoti namuose (paskutinį penktadienį, šeštadienį) bei specialiuose balsavimo punktuose (ligoninėse, socialinės slaugos įstaigose ir pan.).

Pagal ES teisę, visos šalys turi naudoti proporcinės rinkimų sistemos variantą. Lietuvoje naudojama atvirųjų sąrašų sistema: rinkėjas pasirenka vieną sąrašą, o tada turi galimybę skirti penkis pirmumo balsus jame įrašytiems kandidatams. Vietos tarp sąrašų Europos Parlamente paskirstomos pagal didžiausios liekanos metodą (naudojama „Hare“ kvota). Į Europos Parlamentą patenka rinkimų slenkstį peržengusių sąrašų kandidatai, surinkę daugiausia pirmumo balsų. Jeigu rinkėjas nusprendžia nereitinguoti kandidatų, tuomet jo balsas lemia tai, kiek sąrašas gaus mandatų į Europos Parlamentą, tačiau nedaro įtakos konkrečių asmenybių sąraše parinkimui.

Politinė partija arba politinis komitetas turi surinkti bent 5 proc. rinkėjų balsų, kad galėtų pretenduoti į vietą Europos Parlamente. Jeigu už visus kandidatų sąrašus, surinkusius daugiau kaip 5 proc. balsų, balsavo mažiau kaip 60 proc. rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus paeiliui įgyja ir mažiau nei 5 proc. balsų surinkę sąrašai, kol susidaro 60 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai gali balsuoti kitoje ES valstybėje Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulatuose, asmeniškai arba paštu. Lietuvos rinkėjai, kurie gyvena užsienyje, arba kurie bus užsienyje rinkimų dieną, turi registruotis iš anksto Rinkėjo puslapyje.

Svarbiausios datos iki rinkimų:

Kandidatų sąrašus Europos Parlamento rinkimams gali teikti politinės partijos arba rinkimų komitetai. Sąrašai turi būti pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai vėliausiai iki 2024 m. kovo 18 d.

Galutiniai sąrašai paskelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje ne vėliau kaip likus mėnesiui iki rinkimų (2024 m. gegužės 9 d.).

Naujienos apie Europos Parlamento rinkimus Lietuvoje:

EP rinkimuose balsuoti Lietuvoje ES piliečiai gali registruotis iki balandžio 10-osios (BNS, 2024-02-13)

Nacionalinį susivienijimą į EP rinkimus ves Radžvilas (ELTA, 2024-02-10)

Rinkimų biuleteniuose bus nurodytas kandidatų ryšys su Lietuvos ir Europos partijomis (BNS, 2024-02-04)

Socialdemokratai patvirtino kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą – jį veda V. Blinkevičiūtė, taip pat patvirtino programą (partijos pranešimai spaudai, 2024-02-04)

Liberalų sąjūdis patvirtino galutinį kandidatų sąrašą ir pristatė rinkimų programos gaires (partijos pranešimas spaudai, 2024-02-04)

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ prisijungė prie Europos žaliųjų partijos (BNS, 2024-02-03)

Liberalų sąjūdį į Europos Parlamento rinkimus ves Eugenijus Gentvilas (partijos pranešimas spaudai 2024-01-23)

Socialdemokratai kandidatų į EP sąrašą reitingavo be Blinkevičiūtės, pirmas – Olekas (BNS, 2024-01-23)

Startuoja pilietinė akcija #AšBalsuosiu (VRK pranešimas spaudai, 2024-01-22)

Darbiečiai apsisprendė dėl rinkimų: prezidento posto sieks A. Mazuronis, V. Uspaskich ves sąrašą EP rinkimuose (partijos pranešimas spaudai, 2024-01-22)

V. Sinkevičius ves Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąrašą Europos Parlamento rinkimuose (ELTA, 2024-01-20)

D. Žalimas Laisvės partiją ves ir į prezidento, ir Europos Parlamento rinkimus (BNS, 2024-01-18)

Europos Parlamento rinkimuose dalyvaus tik partijos (BNS, 2024-01-06)

Buvęs Vilniaus meras Šimašius dalyvaus Europos Parlamento rinkimuose (BNS, 2024-01-04)

Nacionalinis susivienijimas renkasi Europos Parlamento, o ne Prezidento rinkimus (partijos pranešimas spaudai, 2024-01-04)

Oficialiai prasideda 2024-ųjų Europos Parlamento rinkimų kampanija (BNS, 2023-12-09)

Svarstant siūlymą skelbti referendumą dėl plynų miškų kirtimų ribojimo padaryta pertrauka (BNS, 2023-12-07)

Eurobarometro apklausa: lietuviai labiausiai palaiko ES plėtrą, dauguma balsuotų EP rinkimuose (EP pranešimas spaudai, 2023-12-06)

Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje vyks birželio 9 d. (BNS, 2023-12-05)

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui rinkimus į Europos Parlamentą paskelbti birželio 9 d. (Seimo pranešimas spaudai, 2023-11-23)

Įvairių frakcijų nariai siūlo Seimui skelbti referendumą dėl plynų miškų kirtimo ribojimo (BNS, 2023-11-23)

„Tavo balsas – Europa“: R.Urbonaitė apie būsimus EP rinkimus ir kodėl jie bene svarbiausi istorijoje (15min.lt, 2023-11-16)

TS-LKD sudarė kandidatų į Europos Parlamentą eilę (partijos pranešimas spaudai, 2023-11-12)

Europos Parlamento rinkimai Europoje

Europos Parlamento rinkimai 27-iose ES valstybėse vyks birželio 6-9 dienomis. Daugumoje ES valstybių rinkimai rengiami sekmadieniais (birželio 9 d.), išskyrus Nyderlanduose (ketvirtadienį, birželio 6 d.), Čekijos Respublikoje (penktadienį-šeštadienį, birželio 7-8 d.), taip pat Slovakijoje, Maltoje ir Latvijoje (šeštadieniais, birželio 8 d.). Rinkimų datos dar nėra oficialiai patvirtinusi Airija (įprastai penktadienį), Bulgarija (įprastai šeštadienį) ir Portugalija (įprastai sekmadienį).

Kiekvienoje ES šalyje išrinktų EP narių skaičius susitariamas prieš kiekvienus rinkimus ir yra pagrįstas mažėjančio proporcingumo principu. Tai reiškia, kad kiekvienas didesnės šalies EP narys atstovauja daugiau žmonių nei EP narys iš mažesnės šalies. Mažiausias EP narių skaičius iš bet kurios šalies yra šeši, o didžiausias – 96.

Europarlamentarai skaičius kiekvienai šaliai 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose:

Vokietija: 96, Prancūzija: 81, Italija: 76, Ispanija: 61, Lenkija: 53

Rumunija: 33, Nyderlandai: 31, Belgija: 22, Graikija: 21, Čekija: 21,

Švedija: 21, Portugalija: 21, Vengrija: 21, Austrija: 20, Bulgarija: 17,

Danija: 15, Suomija: 15, Slovakija: 15, Airija: 14, Kroatija: 12, Lietuva: 11

Slovėnija: 9, Latvija: 9, Estija: 7, Kipras: 6, Liuksemburgas: 6, Malta: 6

Paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose 2019 m. dalyvavo 50,66 proc. rinkėjų Europos Sąjungoje. Aktyviausiai balsavo Belgijos gyventojai (88,47 proc.), pasyviausi buvo Slovakijos piliečiai (22,74 proc.) Visų šalių rinkėjų aktyvumą 2019 m. ir anktesniais rinkimais galima rasti čia.

Europarlamentarai Europos Parlamente skirstosi į politines frakcijas (frakciją gali sudaryti mažiausiai 25 nariai iš 7 skirtingų valstybių). 2019 m. išrinktas 751 narys pasiskirstė į septynias frakcijas ir nepriklausomų narių grupę. Visus 2019 m. rinkimų rezultatus galima rasti čia

Pagrindinių kandidatų sistema. 2023 m. gruodį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje pateikė savo pasiūlymus dėl pagrindinio kandidato sistemos 2024 m. rinkimuose. Europos Parlamentas paragino imtis priemonių rinkėjų aktyvumui per 2024 m. birželio 6–9 d. rinkimus padidinti, siekiant, kad aktyvumas būtų didesnis nei 2019 m. Europarlamentarai rezoliucijoje reikalavo aiškiai ir patikimai susieti rinkėjų pasirinkimą ir Europos Komisijos pirmininko išrinkimą. Anot jų, šis procesas turėtų priklausyti nuo susidariusios daugumos Parlamente pagal Lisabonos sutartį, o ne Europos Vadovų Tarybos susitarimuose už uždarų. EP nariai siekė, kad būtų sudarytas įpareigojantis EP ir Europos Vadovų Tarybos susitarimas, kuriuo būtų užtikrinta, jog Europos politinės partijos ir frakcijos derybas dėl bendro kandidato pradėtų iškart po rinkimų ir prieš Europos Vadovų Tarybai pateikiant pasiūlymą. Šiam procesui per pirmąjį derybų turą turėtų vadovauti daugiausia vietų EP surinkusios partijos pagrindinis kandidatas, o prireikus vadovavimą perimtų EP pirmininkas. Europarlamentarai taip pat tikisi, kad politinės partijos ir frakcijos sudarys kadencijos susitarimą ir taip bus užtikrinta dauguma Parlamente. Šis susitarimas sudarytų Europos Komisijos darbo programos pagrindą ir garantuotų Europos rinkėjams, kad veiksmai po rinkimų atitiktų jų rezultatus. Pranešimą apie šią rezoliuciją galima rasti čia.

Paramą pagrindinio kandidato sistemai yra išreiškusios Europos liaudies partijos, socialistų ir demokratų, liberalų, žaliųjų ir kairės frakcijos. Savo ruožtu Europos konservatoriai ir reformuotojai ir „Identitetas ir demokratija“ frakcijos savo kandidato kelti neketina.

Naujienos apie Europos Parlamento rinkimus Europoje:

Ursula von der Leyen sieks antrosios kadencijos Europos Komisijos pirmininkės poste (ELTA, 2024-02-19)

Europos žaliuosius į EP rinkimus ves Vokietijos atstovė (ELTA, 2024-02-03)