Europos priešpiečiai: EP narys B. Ropė susitiko su visaginiečiais

Europos Parlamento (EP) narys Visagino gyventojams pristatė savo veiklą ir prioritetus, papasakojo apie EP narių pareigas ir atsakomybes bei atsakė į klausytojams rūpimus klausimus. Susirinkusiuosius labiausiai domino ES žaliojo kurso iniciatyvos, ES parama ir vietinės aktualijos.

Paskutinis ES paramos etapas 

Žaliųjų frakcijai EP priklausantis B. Ropė teigė, kad ES valstybių  regionams, jų infrastruktūrai ir plėtrai kasmet atitenka maždaug trečdalis ES biudžeto – 60 mlrd. eurų. Be kita ko, šia sanglaudos parama siekiama, kad ES gyventojai neturėtų ekonominių paskatų keisti gyvenamosios vietos, o keliautų tik norėdami pasisemti patirties ar pasidalinti savo žiniomis.

„Lietuva yra viena iš šalių – paramos gavėjų. Visos ES valstybės į ES biudžetą įneša po beveik 1,1 proc. nuo valstybės bendro vidaus produkto, o paramą gauna per sanglaudos ir regionines programas pagal pragyvenimo lygį valstybėje. Daugiausiai gauna tos šalys, kurių vidurkis yra iki 75 proc.“, – susitikime su visaginiečiais sakė B. Ropė. 

Jo teigimu, tai – kone paskutinis ES paramos įsisavinimo laikotarpis Lietuvai, nes šalies ekonomika sparčiai vejasi ES vidurkį. 2021-2027 m. laikotarpiu Lietuva gavo apie 16 mlrd. eurų, o įnešė – apie 4 mlrd. eurų.

„Aš dar praėjusią kadenciją matydamas, kad BVP skirtumai pagal perkamąją galią Vilniuje ir kituose miestuose yra labai dideli, inicijavau Lietuvos padalijimą į du regionus – sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionus, – teigė europarlamentaras, – šie pokyčiai leidžia Lietuvai gauti maksimalią paramą ES ir tikėtis, kad Lietuvos Vidurio vakarų regionas 2021–2027 m. pasieks bent 70-80 proc. ES bendrojo vidaus produkto vidurkio.“

B. Ropė pasakojo itin daug dėmesio skiriantis energetikos, energijos efektyvumo ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimams spręsti. Jis džiaugėsi, kad pavyko užtikrinti reikiamą finansavimą atominės elektrinės uždarymo iki 2027 m. programai. Lietuva šiuo metu prie šios programos prisideda 14 proc.

Lietuvoje išrinkto EP nario teigimu, artėjame prie laikotarpio, kai reikės pradėti išmontuoti reaktorius. Vėliau bus ruošiamasi trečiajam – atidirbto kuro ir reaktorių laidojimo – etapui. Nepaisant to, kad tai procesai, kuriems atlikti pasaulyje sukaupta labai mažai patirties, tačiau B. Ropė akcentavo būtinybę juos atlikti saugiai ir tikslingai.

Besaikis vartojimas sąlygoja žalą mūsų sveikatai

B. Ropė sulaukė visaginiečių klausimų apie ES žaliojo kurso  iniciatyvas. Jis atkreipė dėmesį, kad šiandien jau nebereikia žmonėms įrodinėti apie išteklių taupymo svarbą: „Šiuo metu pasaulyje gyvena beveik 8 mlrd. žmonių. Kiek turimais resursais galime išmaitinti žmonių? Mokslininkai skaičiuoja, kad 10-12 mlrd. Jeigu nieko nedarysime – prieisime liepto galą.“

Europarlamentaras kalbėjo apie energijos efektyvumo svarbą ir vartotojiškumo problemą. Jis pasidžiaugė, kad ES pavyko suvaldyti staigiai išaugusių energetikos kainų problemą, sutarti kartu vykdyti dujų pirkimus. 

Pasak jo, energijos ir kitų išteklių taupymas šiuo metu yra svarbi tema Europos Parlamente. Pavyzdžiui, pernai metų pabaigoje buvo priimta direktyva, pagal kurią nuo 2024 metų pabaigos USB-C tipo jungtis taps standartine jungtimi nedidelių elektroninių prietaisų krovikliams. Išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ar fotoaparatai galės būti įkraunami vienu krovikliu, o tai sumažins ne tik elektronikos atliekų kiekį, bet ir vartotojų išlaidas. 

„Komfortas – labai svarbu, bet nemažiau svarbu ir naudoti tiek, kiek reikia. Nekontroliuojamas vartotojiškumas daro tiesioginę žalą ne tik aplinkai, bet ir mūsų sveikatai“, – kalbėjo B. Ropė.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete dirbantis EP narys akcentavo, kad svarbu užtikrinti saugų maisto aprūpinimą europiečiams ir ilgalaikį žemės ūkio atsparumą, jog ES žemės ūkis ir šiandien, ir po daugelio metų galėtų atlikti savo funkciją ir tiekti europiečiams bei kitiems pasaulio kraštams kokybišką maistą.

„Priimtas sprendimas perpus trąšų naudojimą, taip pat turime siekti mažinti pesticidų kiekį. Iš kur tiek daug vėžinių susirgimų ir Europoje, ir Lietuvoje? Savaime jie neatsiranda – maiste yra kenksmingų medžiagų likučiai, kurie mus veikia. Mes nenorime valgyti nuodo, o žemdirbys nenori jo gaminti. Dėl to yra priimami tokie sprendimai, kad skatintume natūralų gyvenimą, ir natūralų ūkį“, – sakė B. Ropė.

Klausytojai europarlamentaro teiravosi apie transporto ir tvarumo klausimus, taip pat klausė, ar galime tikėtis, jog artimiausiu metu bus atšauktas sezoninis laiko sukimas. B. Ropė priminė, kad EP šis sprendimas nutraukti šią praktiką priimtas dar 2019 m., tačiau sutarimo dėl to neatranda ES Taryba – ES vyriausybių atstovai. Bet kokie sprendimai ES priimami tarpusavyje susitarus abiem institucijoms.